Žagarės dvaro rūmai

Daugelis dvarų Lietuvoje tyliai bai  XVIII a. pabaigoje Rusijos carienė Jekaterina II, užgrobusi Lietuvą, daugumą Šiaulių ekonomijos dvarų, taip pat ir Naująją Žagarę, padovanojo savo favoritui Platonui Zubovui.   

Dvaro rūmų terasos baliustrada. Apie 1910 m.

a sunyk  Išlikęs Zubovų valdymo laikotarpio (1836 m.) inventorius liudija, jog Žagarės dvaro rūmai tada buvo mediniai, su akmenų pamatu.

Platonas Zubovovas Austrų portretisto J. Lampi 1793 m. darbas 

1795 - 1822 m. Joniškio dvaras priklausė rusų grafui Platonui Zubovui (1767 - 1822). Nuo 1814 m. iki mirties prastos reputacijos iš jo nepasitraukė (nuo 1804 m. jis valdė ir Jurbarko dvarą). Mirė labai turtingas: paliko 20 mln. rublių ir ... 30 tūkstančių baudžiauninkų. Po 1 mln. rublių teko ir beveik dešimčiai jo nesantuokinių vaikų.

Žagarės Naryškino – Dmitrijaus, kuris Maskvoje 1858 m. gegužės mėn.18d. Žagarės ir Gruzdžių dvarus už 1 mln.caro rublių išsimokėtinai  pirko iš Platono Zubovo paveldėtojo sūnėno Aleksandro Zubovo.

 

 Georgijus Naryškinas (1848-1924)

1922 m.Lietuvoje pradėjus žemės reformą visi jų  dvarai buvo nusavinti. Georgijus Naryškinas, tuo metu su šeima gyveno Londone. Netekęs ir visų turtų Rusijoje, labai skurdo.Teko praeiti tikrus kančių kelius kol galų gale, tik įsikišus Lietuvos Respublikos prezidentūrai, 1936 m. Anai Naryškinai buvo grąžintas, kaip nenusavinta žemės norma, nedidelis Žagariškių palivarkas ir 300.000 litų kompensacija.

 Iš tolo baltuojantys Žagarės dvaro rūmai, fontanais ir skulptūromis.

Dvaro rūmų terasa, gėlynai ir fontanas. Apie 1905 m.

Dvaro rūmų terasa

Dvaro rūmų terasa, puošta skulptūromis. Apie 1910 m.

XIX a. vid.–XX a. pr., valdant Naryškinams,  parkas  rekonstruotas ir išplėstas. Parko rekonstrukcijos projekto autorius –  kraštovaizdžio architektas ir dendrologas, Rygos parkų ir sodų direktorius Georgas Friedrichas Ferdinandas Kuphaldtas  (1853–1938). Jis lygiame dirbamos žemės lauke įrengė angliško tipo kraštovaizdžio parką.

Terasa

Restauruoti rūmai jau šviečia dvaro parke

G.Naryškino dvaro rūmų fasadas. Apie 1905 m.

 Žagarės dvaras dabar priklauso Žagarės regioninio parko direkcijai.

Anks­čiau bu­vęs ap­leis­tas nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kel­tas dar vienas se­na­sis Lie­tu­vos pa­vel­das! Senoji dvarvietė kaip nebyli istorijos liudininkė vėl liudija praėjusių epochų dvasią ir naujai suskamba elegantiškose erdvėse.

Onytė ir Jonelis pabuvojo Danijoje

Onytės ir Jonelio svojonės pildosi. Jie aplanko vis kitas šalis.Nesenai jie grįžo iš Danijos.

  Kopenhaga – Danijos sostinė ir didžiausias miestas. Kopenhaga pirmąkart minima 1043 metais, tuomet buvo nereikšmingu kaimeliu. 1167 m. vyskupas Absalonas pastatė pilį ir Kopenhagą padarė įtvirtintu miesteliu. 1254 m. gavo miesto teises. 1416 m. Erikas VII užkariavo Kopenhagą ir 1433 m. padarė savo rezidencija. Nuo to laiko Kopenhaga tapo karaliaus rezidencija ir šalies sostine.

  Danijos sostinė yra labai turtinga turistiniu atžvilgiu – šiame mieste yra ir uostas, ir paplūdimiai, ir kanalai, ir istoriniai pastatai.

 Jūros uosto reguliariai kursuoja laivai į visus pagrindinius Europos, Viduržemio jūros, Juodosios jūros uostus. Mieste veikia metropolitenas, o pastatytas Eresuno tiltas, Daniją sujungė su Švedija. 

 .

Pagrindinė miesto įžymybė – paminklas H. K. Anderseno Undinėlei (atidengtas 1913 m.)

Undinėlė  yra danų rašytojo H. K. Anderseno pasakos "Undinėlė" pagrindinė veikėja. Pasaka remiasi mitologine undinės figūra ir tapo Antonino Dvoržako operos "Rusalka" libreto pagrindu.

Kopenhagos skulptoriaus Edvard Eriksen (1876-1959 m.) sukurta Undinėlės skulptūra tapo Kopenhagos simboliu. Undinėlės galvą jis sukūrė pagal baleriną Undinėlė yra danų rašytojo H. K. Anderseno pasakos "Undinėlė" pagrindinė veikėja. Pasaka remiasi mitologine undinės figūra ir tapo Antonino Dvoržako operos "Rusalka" libreto pagrindu.

Kopenhagos skulptoriaus Edvard Eriksen (1876-1959 m.) sukurta Undinėlės skulptūra tapo Kopenhagos simboliu. Undinėlės galvą jis sukūrė pagal baleriną Ellen Price (1878-1968 m.), kuri 1909 m. Kopenhagoje buvo labai mėgiama to paties pavadinimo baleto pagrindinė šokėja, o kūną pagal savo žmoną Eline (1881-1963 m.). Taip nutiko, nes Ellen Price nenorėjo pozuoti nuoga .

Ellen Price- pagal kurią Kopenhagos skulptoriaus Edvard Eriksen (1876-1959 m.) sukurė Undinėlės skulptūrą.

Kopenhagos skulptoriaus Edvard Eriksen (1876-1959 m.) sukurta Undinėlės skulptūra tapo Kopenhagos simboliu

Onytė ir Jonelis dėkoja  Erikai ir Sonatai už kelionę.

 Lėlių namų gyventojai džiaugiasi pabuvoję dar vienoje šalyje.Tai devinta užsienio šalis į kurią buvo išvykę.