2015 m. spalio 20 d., antradienis

Joniškis - katino Murklio klajonės

 Katinas Murklys, kaip ir visi  tos rūšies gyvūnai, mėgsta paklajoti.
 Jis  yra katinas, kuris mėgsta vaikščioti vienas.

 Slampinėdavo kur panorėdavo.
 Jo svajonė užsikabaroti ant bažnyčios stogo ir pažvelgti į pasaulį iš aukštai.

 O šalia bažnučios stovinčios sinagogos ne tokios aukštos. 
 Ir katinas Murklys ramiai sau užsliuogęs, pasėdėjo ant palangės
 Baltosios sinagogos durys tvirtai užvertos ir į vidų patekti galima tik suradus kokį plyšį.
 Murklys mėgo visur karstytis.
 Mokėjo net sienomis lipti
ir  išdarinėti įvairius akrobatinius triukus
Atidžiai apžiūrėdavo įvairias angas, gal kokia pelytė išlįs......



 Murklys truputėlį pasimankštino...
 Patraukė link žūklės parduotuvės
 Tokią žuvį labai norėtų sugauti.
 Batuotų batų Murklys neturėjo, tad paslaugų ir neprireikė.
 Stabtelėjo prie reklaminio stendo, kur apžvelgė įvairias reklamas.
 Nusileido lietvamzdžiu ir patraukė toliau.
 Murklys mėgsta  paslampinėti po įvairias laiptines, gal kas kokiu maistu pavaišins....
Bet dažniausiai  pasmaguriauja užkandinėse
 Kai esi pasisotinęs, tai ir ant stogais nesunku palaipioti.

 Šitas parkas Murkliui labai patinka, nes čia draudžiama eiti šunims.
 Tikras katinų rojus.
 Ir nuo lietaus yra kur pasislėpti.
 Smagu būtų su riedlentę pralėkti.
 Draugiškos meškos ir dar daug visokių būtybių tame parke gyvena.
 
 Prisikvėpavęs gryno oro, Murklys truputį pasportavo.
 ,,Tikras sostas''-pamanė Murklys ir patogiai įsitaisė.

2015 m. spalio 7 d., trečiadienis

Jonelio nuotykiai Suomijoje


Rugsėjo mėnesį Jonelis su Onyte su labai šaunia kompanija buvo išvykę į Suomiją.

 Valio, štai mes ir Helsinkyje !!!

 Onytė ir Jonelis turėjo smagius bendrakeleivius.

 Netikėtai Jonelis pasigedo Onytės ir visur jos dairėsi.Galiausiai suprato, kad ji pasimetė...

  Nuliūdusį Jonelį labai ramino Diana ir žadėjo surasti Onytę...

 Ji netgi bandė pati truputi pabūti Onyte....

 Bet Jonelis vis liūdėjo. Diana bandė pralinksminti visokiausiais būdais.

 Bet Jonelis liūdėjo ir visur Onytės ieškojo.

 Visiems pagailo Jonelio ir apsilankė lėlių namuose ir išsakė savo bėdą.

 Jonelis pamatė lėlę labai panašią į Onytę, bet ji buvo dovanota  nuo  Žagarės lėlių namų dar anksčiau atvykusių lietuvių delegacijos.
 Joneliui buvo leista išsirinkti kokią nori  partnerę. Jonelis žiūrėjo, bet nei viena nebuvo panaši į Onytę.

 Tada pati savininkė  išrinko Joneliui draugę.

 Išrinktoji buvo labai dėmesinga, ir bandė sudominti Jonelį įdomiais veikėjais, kurios labai priminė Žagarės kaliauses.

 Joneliui buvo linksmiau, bet jis vis ilgėjosi Onytės.

 Naujoji draugė suprato Jonelio sielvartą ir nepaliko jo vieno.Visur buvo kartu.
Ačiū ir Dianai už Jonelio globą ir rūpestį.

2015 m. spalio 6 d., antradienis

Mokytojų diena

 Spalio 5 d. Onytė ir Jonelis nutarė atšvęsti Tarptautinę mokytojų dieną ir nuvyko į Pakruojo dvarą.

 Į šią istorinę vietą prigužėjo mokytojų iš visos Lietuvos.

 Visus patraukė to krašto alaus tradicijos.

 Dėde aludaris išdidžiai aprodė alaus talpyklas.

 Jonelis atidžiai viską apžiūrinėjo.

 Toliau mokytojai patraukė į rūsį, kuriame buvo įvairios kankinimo priemonės.

Su šita veržle suverždavo kojas ar kaklą ? Būtų įdomu išbandyti....

 Tokia kėdė praverstu ir ugdymo įstaigoms...

 Žiaurus kankinimo būdas kai į geležinį narvą įleisdavo žiurkę, kuri negyvai užgriauždavo kūną.

 O čia vaizdžiai buvo demonstruojama, kaip nuplakti nepaklusniuosius.

 Po kankinimo apžvalgų, mokytojai patraukė į pokylių salę.

 Praalkę ir pilni įspūdžių, rinkosi maistą.

 Prie mokytojos panelės Kristinos prišoko dvaro jaunikaitis ir žarstė komplimentus...
Kiti tik pavydžiai žiūrėjo....

 
 Skanaus !
Smagus bendrumo jausmas prie apskrito pietų stalo.

 Pavalgę visi patraukė dvaro link. Pievelėje ganėsi įdomūs gyvūnai.

  Prie rūmų fasado šeimininkavo ožkos.

 Jos rankiojo maistą nuo kur pakliuvo.

 Rūmuose Onytė ir Jonelis pamatė senovinį vežimėlį, kuriuo truputį pasivėžino.

 Ten buvo daug įdomių eksponatų.

 Įdomūs senoviniai muzikos instrumentai ir iškilmingos rūmų damos.   

 O rūmų rūsyje aptiko vakuotų daržovių, kurie atrodė labai gardžiai.

 Lentynos su arbatinukais ir kitais indais.

 Po rūmų apžvalgos, mokytojai patraukė link svirno šventės švęsti.

 Visi susėdo kas prie stalų, kas ant šieno. Smagūs dvaro ,,gyventojai'' demonstravo lietuviškas vestuvės, kur visi dainavo, šoko, alų degustavo...Buvo smagu !

 Pakorę piršlį melagį visi išsiskirstė.

 Pilni įspūdžių, laimingi mokytojai grįžo namo.

Ir aš ten buvau - alų midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau.