Joninių raganos

 Joninių išvakarėse, iki vidurnakčio, moterys turėdavo užbaigti vaistažolių rinkimo sezoną. Žolių rinkimas tą dieną buvo vadinamas kupoliavimu. Buvo manoma, kad vėliau, augalams nužydėjus,  vaistažolės netenka gydomosios galios. Tai buvo siejama ir su raganų burtais, žmonės manė, kad Joninių naktį visus žolynus apeidavusios raganos.

 Tarp Katiliškių ir Bružo yra Ragankalnis.Tai nedidelė kalvelė.

 1691 m. ant jos buvo sudegintos Liucija ir Marijona, apkaltintos, kad yra raganos. Nedidelė grupelė ,,raganėlų'' patraukė link istorinės vietos.

   Einant link sodybos,neapsakomai vešli pieva. Joninių išvakarėse kiekvieno kaimo mergaitės keliais būriais eidavo į savo kaimų laukus ir, kartu su kitomis gėlėmis, rinkdavo ramunes.

 Lizdelis rastas prie sodybos buvo tuščias, kaip ir pati sodyba...

Netoliese ganėsi karvė. Buvo manoma, kad po saulėlydžio Joninių naktį kyla pavojus karvėms. Raganos iš karvių gali atimti pieną, kartais ir susargdinti. Tai daugeliu atvejų konkrečios blogavalės kaimėtės „čėrauninkės“. Jos pavojingos, iki nukrenta rasa. Todėl pastebėję Joninių ryte pievoje brydę, kai kurie kaimiečiai sakydavo, kad tai „raganų brydės“, kad „tai blogų žmonių eita“.

 Sodyboje raganaitės aptiko krūvą žabų.Šalia mėtėsi kaukolė...

 Iš kažkur išlindo ranka...Buvo išties nejauku.

 Tada visos nuskrido į pievą parinkti žolių.  

Pievoje buvo jauku ir gera. Gydomąją galią Joninių naktį įgydavo ir jonvabaliai. Juos naktį rinkdavo, užpildavo spiritu ir vėliau tepdavo suskaudusias vietas.

Vėliau, augalams pražydėjus, vaistažolės netenka gydomosios galios. Siejama tai ir su raganų veikla,- nes ,,per Jonines visus žolynus apeina raganos”. Žolynai vasarvidžio metu turi daugiausia jėgos, vaistažolės - gydomųjų savybių.

 Joninių išvakarėse surinktos žolės turinčios ne tik gydomąją, bet ir maginę galią. Devynerių žolių pluoštelį moterys, nekalbėdamos, Joninių išvakarėse, po saulėlydžio mesdavo per galvą ant savo namo stogo, kad namas liktų apsaugotas nuo ligų ir kitų nelaimių, jį aplenktų laumės, raganos.

 Joninių išvakarių diena baigdavosi, ir ateidavo Joninių naktis, blogio ir gėrio kovos naktis, apsivalymo naktis. Ryškiausiai tai atsispindi žmonių pasipriešinime raganių veiklai, magijoje, pasakojimuose apie paparčio žiedą, ateities spėjimuose.

  Kai lietuviai buvo pagonys, laužai degdavę visą Joninių naktį, kad jų šviesa apšviestų laukus, kur visokios piktosios dvasios ir raganos skrajoja, mėgindamos pakenkti gyvuliams, bręstantiems pasėliams. Laužo šviesa baidykles nubaido