Į šią istorinę vietą prigužėjo mokytojų iš visos Lietuvos.
Visus patraukė to krašto alaus tradicijos.
Dėde aludaris išdidžiai aprodė alaus talpyklas.
Jonelis atidžiai viską apžiūrinėjo.
Toliau mokytojai patraukė į rūsį, kuriame buvo įvairios kankinimo priemonės.
Su šita veržle suverždavo kojas ar kaklą ? Būtų įdomu išbandyti....
Tokia kėdė praverstu ir ugdymo įstaigoms...
O čia vaizdžiai buvo demonstruojama, kaip nuplakti nepaklusniuosius.
Po kankinimo apžvalgų, mokytojai patraukė į pokylių salę.
Praalkę ir pilni įspūdžių, rinkosi maistą.
Prie mokytojos panelės Kristinos prišoko dvaro jaunikaitis ir žarstė komplimentus...
Kiti tik pavydžiai žiūrėjo....
Kiti tik pavydžiai žiūrėjo....
Skanaus !
Smagus bendrumo jausmas prie apskrito pietų stalo.
Pavalgę visi patraukė dvaro link. Pievelėje ganėsi įdomūs gyvūnai.
Prie rūmų fasado šeimininkavo ožkos.
Jos rankiojo maistą nuo kur pakliuvo.
Rūmuose Onytė ir Jonelis pamatė senovinį vežimėlį, kuriuo truputį pasivėžino.
Ten buvo daug įdomių eksponatų.
Įdomūs senoviniai muzikos instrumentai ir iškilmingos rūmų damos.
O rūmų rūsyje aptiko vakuotų daržovių, kurie atrodė labai gardžiai.
Lentynos su arbatinukais ir kitais indais.
Po rūmų apžvalgos, mokytojai patraukė link svirno šventės švęsti.
Visi susėdo kas prie stalų, kas ant šieno. Smagūs dvaro ,,gyventojai'' demonstravo lietuviškas vestuvės, kur visi dainavo, šoko, alų degustavo...Buvo smagu !
Pakorę piršlį melagį visi išsiskirstė.
Pilni įspūdžių, laimingi mokytojai grįžo namo.
Ir aš ten buvau - alų midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau.
