2015 m. birželio 25 d., ketvirtadienis

Joninių raganos


 Joninių išvakarėse, iki vidurnakčio, moterys turėdavo užbaigti vaistažolių rinkimo sezoną. Žolių rinkimas tą dieną buvo vadinamas kupoliavimu. Buvo manoma, kad vėliau, augalams nužydėjus,  vaistažolės netenka gydomosios galios. Tai buvo siejama ir su raganų burtais, žmonės manė, kad Joninių naktį visus žolynus apeidavusios raganos.

 Tarp Katiliškių ir Bružo yra Ragankalnis.Tai nedidelė kalvelė.

 1691 m. ant jos buvo sudegintos Liucija ir Marijona, apkaltintos, kad yra raganos. Nedidelė grupelė ,,raganėlų'' patraukė link istorinės vietos.

   Einant link sodybos,neapsakomai vešli pieva. Joninių išvakarėse kiekvieno kaimo mergaitės keliais būriais eidavo į savo kaimų laukus ir, kartu su kitomis gėlėmis, rinkdavo ramunes.

 Lizdelis rastas prie sodybos buvo tuščias, kaip ir pati sodyba...

Netoliese ganėsi karvė. Buvo manoma, kad po saulėlydžio Joninių naktį kyla pavojus karvėms. Raganos iš karvių gali atimti pieną, kartais ir susargdinti. Tai daugeliu atvejų konkrečios blogavalės kaimėtės „čėrauninkės“. Jos pavojingos, iki nukrenta rasa. Todėl pastebėję Joninių ryte pievoje brydę, kai kurie kaimiečiai sakydavo, kad tai „raganų brydės“, kad „tai blogų žmonių eita“.


 Sodyboje raganaitės aptiko krūvą žabų.Šalia mėtėsi kaukolė...

 Iš kažkur išlindo ranka...Buvo išties nejauku.

 Tada visos nuskrido į pievą parinkti žolių.  

Pievoje buvo jauku ir gera. Gydomąją galią Joninių naktį įgydavo ir jonvabaliai. Juos naktį rinkdavo, užpildavo spiritu ir vėliau tepdavo suskaudusias vietas.

Vėliau, augalams pražydėjus, vaistažolės netenka gydomosios galios. Siejama tai ir su raganų veikla,- nes ,,per Jonines visus žolynus apeina raganos”. Žolynai vasarvidžio metu turi daugiausia jėgos, vaistažolės - gydomųjų savybių.
 Joninių išvakarėse surinktos žolės turinčios ne tik gydomąją, bet ir maginę galią. Devynerių žolių pluoštelį moterys, nekalbėdamos, Joninių išvakarėse, po saulėlydžio mesdavo per galvą ant savo namo stogo, kad namas liktų apsaugotas nuo ligų ir kitų nelaimių, jį aplenktų laumės, raganos.

 Joninių išvakarių diena baigdavosi, ir ateidavo Joninių naktis, blogio ir gėrio kovos naktis, apsivalymo naktis. Ryškiausiai tai atsispindi žmonių pasipriešinime raganių veiklai, magijoje, pasakojimuose apie paparčio žiedą, ateities spėjimuose.
  Kai lietuviai buvo pagonys, laužai degdavę visą Joninių naktį, kad jų šviesa apšviestų laukus, kur visokios piktosios dvasios ir raganos skrajoja, mėgindamos pakenkti gyvuliams, bręstantiems pasėliams. Laužo šviesa baidykles nubaido

2015 m. birželio 22 d., pirmadienis

Onytės ir Jonelio viešnagė Tukume

Jaukus, gėlynų juosiamas Tukumo miestas yra Latvijoje, Kuržemėje. Jame gyvena apie 20 tūkstančių gyventojų.
Kai kurie Tukumo gyventojai - akmeniniai šuniukai, statistikai jų be abejo neskaičiuoja, bet Joneliui jie mieli.  
Tukumo miesto aikštė seniau vadinosi Turgaus, o dabar Bryvibos, t.y. Laisvės, Šalia jos - šventos Trejybės liuteronų bažnyčia. 
Yra kelrodis, rodantis kokiu atstumu nuo Tukumo yra miestai, su kuriais jis broliaujasi. Tukumo draugė Lietuvoje yra Plungė!
Daug įdomios architektūros. Kai kurie namai nuo metų naštos perlinkę,
Kiti - didingi ir ištaigingi.
 O dar kiti - tiesiog įdomūs. Štai šio namo frontonas papuoštas neįtikėtinais puslankiais, įdomios ir kitos detalės.
 Onytė ir Jonelis yra lėlės, todėl jie lankosi nupieštose kavinėse...
...ir fotografuojasi su tautiniais rūbais vilkinčiomis latvių lėlėmis.
O kodėl Tukumą vadina rožių miestu? Gal todėl, kad skveruose žydi gražiausi rožynai.

2015 m. birželio 20 d., šeštadienis

Ligo-Jani Rygoje

 Onytės ir Jonelio įspūdžiai iš Latvijos

Onytei ir Joneliui buvo įdomu pamatyti, kaip latviai ruošiasi Joninėms. Kiekvienas latvis turi vieną ar kelias mėgstamas nacionalines šventes, o ta, kuri patinka visiems be išimties – tai Vidurvasario šventė, dar vadinama Ligo-Jani. Kai kurie sako, kad jiems ši šventė net svarbesnė ir smagesnė už Kalėdas. Ligo Jani švenčiamas naktį iš Birželio 23 į 24-ą dieną. Tai – trumpiausia naktis metuose.  Lietuviškas šios šventės atitikmuo – Joninės, tačiau vargu, ar lietuvių Joninių šventimas prilygsta latviškajam Ligo-Janiui. Latvijoje Vidurvasario šventė paskelbta valstybine švente ir visuotine nedarbo diena. Jau birželio 22d. Latvijos keliuose ženkliai suintensyvėja eismas – visi iš miestų važiuoja į kaimus, kur ir smagiausia švęsti Vidurvasarį.

Latviai teigia, jog apsilankius Žolių turgelyje Domo aikštėje Rygoje galima pajusti Joninių žolelių, sūrio su kmynais ir kaimo krosnyje keptos duonos kvapą, patirti senų tradicijų nekintančias vertybes ir magišką trauką.
Onytė ir Jonelis pajuto visos Latvijos augalų kvapus – ir tai tik Žolių turguje Domo aikštėje!
Visi puošiasi žolių vainikais.
Galima panerti į tikrą gėlių jūrą.
Įspūdingos iš klevų lapų  pagamintos skrybelės.
Onytei patiko rugiagėlių vainikai
Tikras gėlių ir žolių rojus.

 Mitologijos mokslas teigia, kad pagrindinis harmonijos gamtoje simbolis yra ratas, tad švęsdami Vidurvasario Ligo-Janio šventę latviai naudoja apskritimo elementus.
Ąžuolo vainikus dėvi visi Latvijos Janiai.
Jonelis irgi pasipuošė. 
Turguje Jonelis norėjo nusipirkti paršelį, bet Onytė atkalbėjo....
Akį patraukė rauginti agurkai.
Labai mielos tapkytės
Sausainiai, kurie skirti Janiams.
Onytė su Joneliu netgi atrado paparčio žiedą.
Panašiai kaip lietuviai, latviai Ligo-Janio naktį taip pat ieško paparčio žiedo. Pasak latviškos legendos, tas, kuriam kada pavyks jį rasti, galės suprasti visų gamtoje esančių gyvybių kalbas. Kaip ir lietuviams, latviams kol kas žiedo rasti nepavyko, užtat sekasi didinti gimstamumą vasario-kovo mėnesiais, mat paparčio žiedo nuo senų senovės jaunuoliai traukia ieškoti poromis.
Vidurvasario šventės tradicijos siekia žilą pagonišką senovę – jau tais laikais trumpiausią metų naktį būdavo išskirtinai pagerbiamas latvių pagonių vaisingumo ir saulės dievas Janis. Janis, beje – labai populiarus latviškas vardas.
 Latviškos Joninės vadinamos Ligo, per kurią sveikinami Janiai, kurių šioje šalyje – kas trečias vyras.

2015 m. birželio 10 d., trečiadienis

Gulbė- pakrantės šeimininkė



 Atvykusias mergaites iš Akmenės pasitiko gulbė.

Ji akylai stebėjo viešnias

 Nesunku Švėtės gyventoją buvo įvilioti į vandenį
Ramiai įsikūrusios merginos kibo į darbą

 Prasidėjo rimtas kūrybinis darbas.

 Pievelė virto dirbtuvėmis.


 Siuvo, karpė, kaseles pynė



Štai ir rezultatas

Gulbė tik palei pakrantę vaikščiojo ir merginoms dirbti netrukdė.

 Kiekviena pasigamino po lėlytę, kurią parsivežė namo.

O gulbė toliau peri kiaušinius ir laukia savo vaikučių. Ji pilnateisė gatvės gyventoja.